მთავარი
ჩვენს შესახებ
მოვლენებ
წერილები
ბროშურები

მიმართვები, ბუკლეტები
წიგნები
პერიოდული ბიულეტინი
მულტიმედია
თავჯდომარის გვერდი

მშკ გვერდი
ბმულები
კონტაქტები

 

wmindanTa kanonizaciis Sesaxeb

 

   Zveli eklesiis Tavdapirvel wmindanTa dass Seadgendnen Zveli aRTqmis patriarqebi da winaswarmetyvelni, axali aRTqmis mociqulebi da mociqulTasworebi, aseve mowameebi, romlebmac sisxli daTxies qristesaTvis.

   am sias aseve miakuTvnebdnen, garda gamonaklisi SemTxvevebisa, eklesiis pirvelierarqebs – ganmanaTleblebs - maTi gardacvalebis Semdeg. aRsaniSnavia, rom Zvel eklesiaSi mowame wmindanebs ufro did pativs miagebdnen, vidre wmindan patriarqebs. imaze, Tu ramdenad frTxilad ekideboda eklesia patriarqebis wmindanad Seracxvas, isic metyvelebs, rom TviT aTanase aleqsandrieli, basili didi, grigol RvTismetyveli, grigol noseli, ioane oqropiri, kirile aleqsandrieli, epifane kipreli wmindanebad mTeli eklesiis mier aRiarebul iqnen mogvianebiT, imperator leonide brZenis dros (886-911).

   wmindanTa sxva kategorias ganekuTvnebian “Rirsi” mamebi – gandegilebi, meudabnoeebi, asketebi, romelTa ricxvi sul ufro matulobda egviptisa da palestinis udabnoebSi am Rvawlis SemoqmedTa da maT mimdevarTa momravlebis Sedegad.

  wmindanTa kategorias aseve miekuTvnebian “aRmsareblebi” – qristianebi, romlebmac daiTmines qristesaTvis tanjva da wameba, an tyveoba da gadasaxleba.

   Zveli eklesiis wmindanebs aseve ganekuTvnebodnen keTilmorwmune wmindanebi - eklesiis winaSe didi damsaxurebis mqone mefeni da didebulebi.

   meoTxe saukunidan aleqsandriis eklesiis samonazvno wreSi Cndeba kidev erTi saxeoba wmindanobisa – siSlege, romlis safuZvelsac warmoadgens pavle mopciqulis sityva korinTelTa mimarT (pirv. kor., 4, 10). mogvianebiT  imave mniSvnelobiT ixmareba sityva “netari”, aseve salosi.

   saeklesio swavlebiT RvTis rCeulni, romlebic Seadgenen wmindanTa dass, evedrebian RmerTs maTi erTmorwmune cocxali ZmebisaTvis, romlebic aRavlenen locvas maTi misamarTiT.

   Tavdapirvelad wmindanad Seracxva xdeboda raime gansakuTrebuli wesis gareSe, da Semoifargleboda adgilobrivi episkoposis nebarTviT wmindanis saxelis diptixSi SetaniT da maTi gardacvalebis aRsaniSnavad dResaswaulis dadgeniT. magram imisaTvis, rom wmindanTa dasSi ar moxvedriliyvnen saeWvo pirebi, mogvianebiT wmindanad Seracxvam miiRo kanonizaciis aqtis saxe.

   konstantinepolis eklesiis, aseve ruseTis da sxva eklesiebis mier damkvidrebuli kanonizaciis principebi erTmaneTis msgavsia. kanonizaciis ZiriTad kriteriums warmoadgens saswaulmoqmedebis niWi, gamovlenili wmindanis sicocxleSi an misi gardacvalebis Semdeg, aseve, zogierT SemTxvevaSi, nawilebis uxrwneloba. garda imisa, rom wmindanebi, maTi Rvawlis xasiaTidan gamomdinare, gansxvavdebodnen erTmaneTisagan (mowameebi, ganmanaTleblebi, Rirsebi da a.S.), maTi saxelis xsenebis arealic gansxvavebuli iyo – zogierTTa moxsenieba xdeboda adgilobriv taZrebSi, zogierTTa – adgilobriv eparqiebSi, zogierTTa – mTeli adgilobrivi eklesiis mier. wmindanis xsenebis dRis dawesebas win uZRvoda eparqiis xelisufalTa mier samuSaoebis Catareba wmindanis kubosTan (gaTxrili saflavidan amosvenebul wminda nawilebTan) saswaulebis WeSmaritebis dasadastureblad (zogjer – uxrwnelobis dasadasturebladac). amis Semdeg dgindeboda sazeimo xsenebis dRe, dgeboda wmindanisadmi miZRvnili gansakuTrebuli msaxureba, iwereboda wmindanis xati, aseve, iwereboda wmindanis “cxovreba” im saswaulTa aRweriT, rac, saeklesio gadmocemis safuZvelze, dadasturebuli iyo saeklesio xelisufalTa gamokvleviT.

   qristes eklesiaSi “wmindanTa” dekanonizaciis praqtikac arsebobs da igi araerTxel iqna gamoyenebuli. im SemTxvevaSi, rodesac ama Tu im garemoebis gamo moxda iseTi pirovnebis wmindanad Seracxva, romelic ar imsaxurebs wmindanobas, eklesia axdens mis dekanonizacias. amas aqvs uaRresad didi mniSvneloba rogorc eklesiisTvis, ise dekanonizebulis sulisaTvis.     

 

aramarTebulad Seracxvis safrTxe

 

   marTlmadidebeli eklesiis mier wmindanad Seracxvis praqtikas udidesi mniSvneloba aqvs mebrZoli eklesiisaTvis. kanonizaciis aqtiT eklesia, erTis mxriv, aRiarebs da afasebs wmindanad Seracxilis Rvawlsa da damsaxurebas sarwmunoebisa da eklesiisa winaSe, meores mxriv, wmindanad Seracxilis saxiT, Tuki Seracxva marTebulad moxda, iZens meoxsa da Semwes RvTis winaSe. eklesis istoria mdidaria saocari magaliTebiT wmindanTa Semweobisa maT mimarT mavedrebelTa da msasoebelTa mimarT, roogorc calkeul pironebaTa, ise mTeli erisa da qveynis mimarT. Cveni qveynis istoriidan cnobilia brwyinvale saswaulebi amgvari Semweobisa, Tu rogori uZleveli xdeboda uflis gziT mavali da marTlmkveTeli eri da qveyana uZlieres, uborotes da mravlricxovan mterTagan, rodesac brZolis velze zeciuri celiT iceleboda borot TeslTagan aRmocenebuli samkali. 

   im SemTxvevaSi ki, rodesac Seracxva aramarTebulad, daumsaxureblad xdeba, - SecdomiT, anu gamouZieblad, Tu sxva ram mosazrebebiT - maSin eklesia, erTis mxriv, ver iZens meoxsa da Semwes RvTis winaSe, xolo meores mxriv, Tavadve ambobs uars aramarTebulad wmindanad Seracxili codvili sulisaTvis locvaze da Semweobaze. aseT Seracxvas sxva uaryofiTi datvirTvac aqvs, razec nawilobriv qvemoT visaubrebT. mokled ki aRvniSnavT, rom aramarTebul wmindanTa momravleba Signidan arRvevs eklesias da asustebs morwmune eris rwenas, amdenad, eklesiis mtris xelSi, warmoadgens Zlier iaraRs eklesiis winaaRmdeg brZolisaTvis. es, upirvelesad, dakavSirebulia imasTan, rom morwmuneTaTvis umniSvnelovanesia wmindanTa, rogorc RvTis moSiSTa, RvTismosavTa, aRmsarebelTa, moRvaweTa da wamebulTa amqveyniuri cxovrebisa Tu mowamebrivi aRsasrulis magaliTi. xSirad amgvari magaliTebiT avadmqrol qarTagan RvTisgan gandrekili eri sulierad gamagrebula, wamomarTula da kvlav RvTisken Semobrunebula.

   magaliTisaTvis davasaxelebT wm. didmowame qeTevan dedofals, romelmac saqarvelos mravalgzis momaoxrebeli da omSi damamarcxebeli, sparseTis erT-erTi gamoCenili xelmwife, Sah abasi, Tavisi mowamebrivi sikvdiliT daamarcxa da amiT saqarTvelos sparseTze  sulieri gamarjveba moapovebina, ramac misca saqarTvelosa da qarTvelobas sulieri Zalebi, ar gatexiliyo, dacemuliyo, ar gamusulmanebuliyo, ar aRgviliyo pirisagan miwisa. RvTis wyalobamac ar daayovna da ganadgurebis piras misuli qarTl-kaxeTi, sa mironcxebuli mefis, Teimuraz II-is RvawliTa da mefe erekle II-is TavdadebiT, kvlav fexze wamoimarTa da dideba aRidgina. 

   am ududesi mniSvnelobis gamo wmindanad Seracxva uaRresad sapasuxismgeblo saqmea. amitom kanonizaciis procesi, rogorc wesi, xangrZliv da rTul process warmoadgens. ra Tqma unda, wmindanad Seracxva RvTis SemweobiTa Tu daSvebiT xdeba. metic, swored RmerTi mouvlenda xolme eklesiasa da morwmune ers Znelbedobis Jams,  xSirad gadamwyvet momentSi, wminda adamians, romelic Tavisi RmerTSemosilobis wyalobiT aRadgenda xolme dasustebul RvTis ers da ganaZlierebda WeSmarit eklesias, aZlevda mas gamarjvebas borotebasTan brZolaSi.

   magram wmindanad Seracxvis aqti aResruleboda da dResac aResruleba sasuliero pirTa sakrebulos mier da, amdenad, ar aris dazRveuli am sakrebulos subieqtivizmisa Tu sxva faqtorebis zemoqmedebisagan. erT-erT aseT faqtorad dRevandeli saqarTvelos sinamdvileSi SeiZleba moviazroT erTgvari “saxelmwifo dakveTa”, im viTarebaSi, rodesac jer kidev Zlieria saxelmwifos gavlena eklesiaze, rodesac saxelmwifos jer kidev SenarCunebuli aqvs wlebis manZilze Camoyalibebuli eklesiis marTvis meqanizmebi da misi gavlenis ganmaxorcielebeli pirovnebebi, faruli Tu xiluli faqtorebi. sruliad naTelia, rom bolo periodis saxelmwifo dakveTis erTerT mimarTulebad sul ufro mkafiod ikveTeba  ekumenisturi orientaciis, ekumenisturi Sexedulebebis gavrceleba da damkvidreba morwmune eris cnobierebaSi. es gansakuTrebiT TvalnaTliv gamoCnde mas mere, rac eklesiam, udavod RvTis SemweobiT, miiRo istoriuli gadawyvetileba da gamovida msoflo eklesiaTa sabWos Semadgenlobidan. Tu rogor da ris fasad, es calke Temaa da amaze msjeloba da fiqri dResac mimdinareobs. amjerad am mimarTebiT sityvas aRar gavagrZelebT.

   Ria Tu faruli ekumenisturi Semotevebi saqarTvelos eklesiaze iyo da momavalSic iqneba. ekumenisturi poziciebis gasaZliereblad garkveulma Zalebma moaxerxes da eklesias Tavs moaxvies iseTi adamianis wmindanad Seracxva, rogoric grigol feraZea _ gamorCeuli pirovnuli da adamianuri Tvisebebis mqone, magram ekumenisturi cnobierebis matarebeli pirovneba. proekumenisturi sasuliero da saero pirebi ukve manipulireben misi mosazrebebiTa da TeoriebiT, rac mimarTulia qristes eklesiis swavlebis wainaaRmdeg da miznad isaxavs eklesiis modernizaciasa da ekumenistur relsebze gadayvanas.

   amisaTvis, mizanSewonilad migvaCnia, ganvixiloT grigol feraZis fenomni da pativi mivagoT im sazomebiT, rac mas Seefereba da rac metad argebs mis suls.

 

 

wmindanoba gacilebiT metia

 

   saistorio Jurnal “artanujis”, 2003 w., #11 mTlianad grigol feraZes mieZRvna. masSi moyvanilia rogorc cnobebi grigol feraZis Sesaxeb, aseve Tavad grigol feraZis werilebi. Tavis mxriv grigol feraZis werilebic Seicaven saintereso cnobebs maTi avtoris pirovnebis cxovrebis, azrovnebis, msoflmxedvelobisa da mrwamsis Sesaxeb. Tavidanve unda iTqvas, rom grigol feraZis saxiT Cven gvyavs udavod saintereso, niWieri da Sromismoyvare mecnieri, saqarTvelosa da misi eklesiis istoriisa da patristikis mkvlevari. saqme rom ar exebodes wmindanad Seracxil pirovnebas, Cven ar videbdiT Tavs am arc Tu sasiamovno Sromas – ar SevawuxebdiT grigol feraZis suls da ar warmovaCendiT mis pirovnebas im rakursiT, rogorc es winamdebare werilSia. aseve ar davsvamdiT sakmaod usiamovno, magram, Cveni azriT, aucilebel da saWirboroto kiTxvas – marTebuli iyo Tu ara grigol feraZis wmindanad Seracxva? sakiTxis ase dasmis mniSvneloba iqidan gamomdinareobs, rom aramarTebulad Seracxilis saxiT eklesias wmindani ki ar emateba, aramed - pirovneba, romelic iqceva morwmuneTa mibsaZvis sagnad da magaliTis mimcemad, da maSaadame – SecdomaSi Semyvanad da damabrkoleblad mravalTaTvis. aseTi “wmindanebis” momravleba eklesiaSi safrTxes uqmnis eklesiis swavlebis ucvlelobasa da ucTomelobas, aZlierebs eklesiisTvis miuRebel modernistul suliskveTebas.

   rogorc vTqviT, grigol feraZis cxorebis, misi pirovnebis – mecnierisa da Teologis – Camoyalibebis Sesaxeb cnobebs Tavad grigol feraZe gvawvdis Tavis werilebSi. am werilebidan Cans, rom grigol feraZe evropaSi swavlisa da samecniero moRvaweobis periodSi yalibdeba evropuli azrovnebisa da dasavluri sulieri Rirebulebebis matarebel pirovnebad, rac, ZiriTadad, ganpirobebuli iyo im garemoTi da im wriT, romelSic mas uxdeboda cxovreba, swavla Tu samecniero moRvaweoba. aseve TvalnaTliv Cans, rom grigol feraZis pirovnebaSi mecnieri sWarbobs sasuliero pirs. Tavis mxriv sasuliero pir feraZeSi ekumenuri azrovnebis adepti Warbobs marTlmadidebel qristians. igi ocnebobs im dReze, rodesac dasavleTis kaTolikuri “eklesia” da aRmosavleTis marTlmadidebeli eklesia urTierTkompromisebis gziT gaerTiandebian, magram SenarCunebuli iqneba romis “eklesiis” primati, rogorc istoriuli aucilebloba. igi ocnebobs im “didebul” dReze, rodesac sarwmunoebani gaerTiandebian  da macxovris xeze “sami toti” – marTlmadidebloba, kaTolicizmi da protestantizmi _ erTmaneTs gadaeWdoba, magram, samwuxarod, am gaerTianebaSi grigol feraZis mier ar igulisxmeba mwvalebelTa moqceva WeSmaritebaze, anu maTi qristes eklesiaSi dabruneba.

   pirvelive SexedviT aSkaraa, rom grigol feraZis azrovneba aramarTlmadidebluria da eklesiisTvis sruliad miuRebeli. maS ra SeiZleba iyos aramarTlmadidebluri azrovnebis pirovnebis, miTumetes sasuliero piris marTlmadidebeli eklesiis wmindanad Seacxvis motivacia? erTaderTi motivacia SeiZleba iyos am pirovnebis mowameobrivi aRsasruli, qristesTvis daTxeuli sisxli, romelsac win uswrebs sinanuli Tavisi araeklesiuri azrovnebisa da gamonaTqvamebis gamo.

   grigol feraZesTan dakavSirebiT, samwuxarod, ara gvaqvs cnoba misi sinanulis Sesaxeb Tavisi ekumenisturi azrovnebisa gamo. misi aRsasrulic ar warmoadgens qristes saxelisTvis sisixlis daTxevas. metic, mis aRsasrulTan dakavSirebiT ar aris calsaxoba da sruli garkveuloba, aramed gvaqvs ori gansxvavebuli versia. im SemTxvevaSic ki, Tuki grigol feraZis aRsasrulis saxiT saxezea moyvasisaTvis Tavganwirva, es CaiTvleba moqalaqeobriv gmirobad, romlis msgavsi qmedeba, radgan saqme meore msoflio omis periodTan gvaqvs, Tundac am omis dros mravali iyo, rodesac Tavganwirvisa da gmirobis SesaSur magaliTebs iZleodnen komunisti, aTeisti meomrebi, magram arc erTi maTgani wmindanad ruseTis eklesias ar Seuracxavs.

   arsebobs aseve gadmocema imis Taobaze, rom grigol feraZem sakuTari sicocxlis riskis fasad gadaarCina menSevikebis mier sazRvargareT gatanili saeklesio faseulobebi. esec, udavod, did gmirobas warmoadgens da imsaxurebs umaRles samoqalaqo jildoebsa da wodebebs, magram aseTi Rvawli sruliad arasakmarisia pirovnebis wmindanad SeracxvisaTvis, metadre, rodesac misi azrovneba klasikuri ekumenizmis nimuSs warmoadgens.

   imisaTvis, raTa sruliad davrwmundeT grigol feraZis ekumenistur cnobierebasa da azrovnebaSi, gavecnoT mis Sesaxeb arsebul masalebs. gadmocemas daviwyebT Jurnal “artanujSi” grigol feraZis cxovrebis Sesaxeb moyvanili masaliT, xolo Semdeg moviyvanT Tavad grigol feraZis werilebidan amokrebili masalas.

 

*  *  *

“1995 wlis 18-19 seqtembers mcxeTis sveticxovlis sapatriarqo taZarSi gamarTulma saqarTvelos marTlmadidebeli avtokefaluri eklesiis gafarToebulma krebam kaTolikos ambrosisTan, mitropolit nazarisTan, gabriel episkopossa da sxva gamoCenil mamuliSvilebTan erTad mama grigoli wmindanad Seracxa. “wminda Rvdelmowame” arqimandrit grigolis xsenebis dRed 6 dekemberi dadginda.

 

1921 wlis Semodgomaze garekaxeTis samRvdeloebam grigol feraZe gelaTSi gamarTul mesame saeklesio krebaze Tavis warmomadgenlad miavlina, sadac, korneli kekeliZisa da mitropolit nazaris (leJava) SuamdgomlobiT, misi evropaSi saswavleblad gagzavnis sakiTxi daisva.Agrigolis bediT saqarTveloSi mcxovrebi cnobili germaneli moRvawe artur laisti dainteresda.

 

artur laistma 1921 wlis 10 oqtombers sarekomendacio werili gaugzavna germaniis qalaq potsdamSi mcxovreb cnobil Teologsa da sazogado moRvawes, “aRmosavluri samisionero sazogadoebis” damaarsebels – doqtor iohanes lefsiuss, romelSic, kerZod, aRniSnavda: “batoni feraZe Zalian mondomebulia . . . qarTuli eklesiis amJamindeli gaWirvebis gamo sakmarisi finansuri Sesatanis imedi ar unda gvqondes. magram germaniis kulturuli politikisaTvis mniSvnelovani iqneba saqarTvelos eklesiis CarTva germanuli mecnierebis gavlenis sferoSi da amitom kargi iqneboda, Tu axalgazrda kacs berlinSi finansur daxmarebas gauweven”. lefsiusma grigol feraZe 1922 wels ianvarSi miiRo, stipendia dauniSna da yovelmxriv xeli Seuwyo, raTa igi berlinis universitetis Teologiis fakultetis studenti gamxdariyo... grigoli didad emadliereboda Tavis mfarvels. igi erT-erT mogonebaSi werda: ”patara werili ver daitevs yovelive imas, rac swavlis 4 wlis ganmavlobaSi STamagona doqtorma lefsiusma. es mTeli cxovrebis programaa, cxovrebis, romelic aRvsili iqneba am mravalmxrivi da RvTisagan uSurvelad momadlebuli kacisagan miRebuli STabeWdilebiT”.ATeologiis fakultetze grigols aswavlidnen gamoCenili mecnierebi: adolf fon harnaki, karl brokelmani, bruno maisneri, adolf daismani.

 

arsebobs ori versia grigol feraZis daRupvis garemoebasTan dakavSirebiT: pirvelis mixedviT, osvencimis sakoncentracio banakSi germaneli oficeri mouklavT. banakis  administracias mkvleli ver upovia, yvela tusaRi, didian-patarianad, mTavar moedanze gamourekavs, saSinel yinvaSi gauSiSvlebia da uTqvams – ase dediSobila idgebiT yinulze, vidre mkvleli ar gamondebao. maSin patimrebis mwkrivs grigol feraZe gamoeyo. igi jer ZaRlebs daaglejines, xolo Semdeg benzini gadaasxes da banakis Tvalwin dawves.

 

meore ufro gavrcelebuli versiis Tanaxmad, romelic grigol feraZis jvarTan erTad mitropolit dionises gadasca banakidan dabrunebulma yofilma patimarma, mama grigoli Tavisi nebiT Sevida gazis kameraSi im tusaRis sanacvlod, romelsac mravalSviliani ojaxi hyavda”[1].

 

* * *

axla moviyvanoT amonaridebi Tavad grigol feraZis werilebidan.

 

grigol feraZe

QqarTuli kulturis samsaxurSi

 

germanuli mecnierebis Seswavla daviwye misi ayvavebis periodSi. iseTi figurebi, rogorebic arian harnaki, holi, daismani, baudisini, gresmani, guseni da erhardi, yovel TaobaSi rodi ibadebian, isini mravali Taobis swrafvisa da sulieri Rvawlis gvirgvins warmoadgenen. . . simarTle rom iTqvas, me ara var Teologi. arasodes vaniWebdi did mniSvnelobas wminda Teologiur mecnierebas. dogmatikas mxolod imitom vswavlobdi, rom iZulebuli viyavi – am saganSi xom Semdeg gamocda unda Camebarebina. aseve ar maRelvebda qristianuli msoflmxedvelobis problematika da sxva religiebTan Tu Tanamedrove sulier mimdinareobebTan misi dapirispireba, yovelive is, rac termin apologetikiT gamoixateba... adamiani, romelic maSin mexmareboda Tavisi rCevebiTa da mamobriv mzrunvelobas iCenda, iyo doqtor lefsiusi. ZiriTadad man ganapiroba Cemi daintereseba bibliuri da istoriuli TeologiiTa da aRmosavluri enebiT.

  

is, rac me doqtor leciusma Camagona, kidev ufro gaaZliera profesorma gusenma. misi meoxebiT gavicani cnobili mecnieri, orientalistTa mefed miCneuli paul petersic... mas 1926 wels Sevxvdi briuselSi. ganzraxuli mqonda agreTve garkveuli dro dameTmo kaTolikuri Teologiis SeswavlisaTvis luvenis (belgia-a.u.) cnobil Zvel universitetSi... Zalian bevri vimogzaure am qveyanaSi da davaTvaliere bevri qalaqi, maTi mSvenieri xelovnebis galereebi, eklesiebi, monastrebi.

  

gansakuTrebiT mWidro mecnieruli kavSirebi mqonda kaTolikuri Teologiis ganyofilebis axali aRqmis mkvlevarTan, profesor hainrix bogelsTan. profesorma Tavisi mecnieruli cxovreba Seswira “Diatessaronu”-s problemis kvlevas. misi Seswavla gansakuTrebiT mniSvnelovania saxarebis teqstebis rekonstruqciis, anu sxvagvarad rom vTqvaT, Tavdapirveli formis dabrunebisaTvis.

  

1931 wlis 18 Tu 19 aprils londonis berZnul eklesiaSi berad aRvikvece, meore dRes ki diakvnadac makurTxes. KmRvdlad kurTxevis ceremoniali parizis berZnul eklesiaSi 1932 wlis 25 maiss Catarda. CemTvis daiwyo sruliad sxvagvari, axali cxovreba, romelic aseve msurda Semewira qarTuli kulturisaTvis.

  

burliti (profesori f. s. burlit-kembriji-a.u.) Cemi SromiT Zalze dainteresebuli ramdenjerme gaemgzavra londonSi, raTa piradad daeWira mxari Cemi gancxadebisaTvis rokfeleris fondidan stipendiis daniSvnis Taobaze.

  

parizis universitetis axali aRTqmis cnobilma protestantma mkvlevarma profesorma m. goguelma, romelTanac piradi nacnoboba makavSirebda, rekomendacia momca “Gollege de Frace”-is cnobil bizantolog gabriel miletTan... britaneTis bibliur sazogadoebasTan miwer-mowera mqonda ukve 1929 wlidan.

  

parizSi arsebobda wm. sergis saxelobis Teologiis instituti. aq leqciebs kiTxulobdnen Teologiis rusi profesorebi da, vfiqrob, marTlmadidebluri Teologiis institutebs Soris, igi mniSvnelobiT meorea msoflioSi (aTenis institutis Semdeg). miuxedavad imisa, rom SemeZlo, arasodes micdia am institutSi muSaobis dawyeba. es rom gamekeTebina, maSin iZulebuli gavxdebodi ierarqiul daqvemdebarebaSi movqceuliyavi rus mitropolitTan. Cveni samrevlos mTeli Zalisxmeva ki iqiTken iyo mimarTuli, rom SeenarCunebina ZvelqarTuli marTlmadidebluri eklesiis avtokefaluri mdgomareoba.

  

1933 wlis zafxulma imedis sxivi Camisaxa, romelsac SeeZlo keTilismyofeli gavlena moexdina rogorc parizis qarTul mrevlze, aseve Cems Sromaze qarTuli kulturis sferoSi. qarTvelma aleqsandre mdivanma, romelic evropasa da amerikaSi cnobili iyo Tavisi mravalricxovani qorwinebebiT mdidar qalebze, gamoZebna axali sacole da surda masze jvari eklesiaSi daewera. ar mindoda am saqmeSi Cavreuliyavi, miTumetes, rom pirvel colTan oficialurad ganqorwinebuli ar iyo, magram davTanxmdi, oRond im pirobiT, Tu dokumentebs rusul eklesiaSi Seitanda. ivnisSi Tu ivlisSi, ramdenime qarTvelis TanxlebiT, mdivanma sazeimod daifica rusuli eklesiis zRurblze, rom qorwinebis Semdeg parizSi patara qarTul samreklos aaSenebda mRvdlis oTaxiTurT, magram rodesac davapire Semesrulebina ceremoniali, cam Caylapa Tu miwam, veRarsad vipove nefe.

  

safuZvlianad Seswavlis Semdeg vefxistyaosani CemTvis uaRresad Zvirfasi gaxda da albaT ar Sevcdebi Tu vityvi, rom SoTa rusTaveli saqarTveloSi religiuri azrovnebis mamamTavaricaa.

  

am mogzaurobis dros CavaRwie monteneblomdec, sadac XIX saukuneSi qarTvel uniat berebs mcire seminaria hqondaT gaxsnili. aqauri kaTolikuri arqividan gadmoviwere bevri saintereso dokumenti seminariis muSaobis Sesaxeb, risi saSualebac momca monteneblos episkoposma.

 

Ggrigol feraZe

SoTa rusTavelis religia

 

SoTa rusTavelis poema – “vefxistyaosani” did interess iCens religiuri sakiTxebisadmi... miuxedavad amisa “vefxistyaosani” ar aris qristianuli qmnileba, am sityvis sruli gagebiT. qristianoba, garda saxarebisa, moicavs dogmebs, eklesias, samRvdeloebas. rusTavelTan ar gvxvdeba aseTi qristianoba. igi arRvevs adamianis mier istoriuli qristianobis am sam ZiriTad nawils Soris gavlebul sazRvars da aviTarebs sakuTari filosofiur-Teologiur msoflmxedvelobas. poeti SeiZleba CaiTvalos qristianobis udides reformatorad, axali religiis fuZemdebladac ki.. geniosi poeti sakuTar prizmaSi atarebs zogadsakacobrio kulturis rogorc minimum xuT ZiriTad fundaments: qristianobas, mahmadianobas, warmarTul filosofias, qarTul warmarTobasa da zoroastrizms... iseTi grZnoba meufleba, rom Tavisi lamazi da yvelasaTvis gasagebi Sinaarsis mqone poemaSi, SoTa rusTavels undoda axali religiis – qarTuli religiis koncefciis SemoTavazeba. am mizniT igi mimarTavs da iSveliebs qarTul warmarTobas, gamoxatuls xalxur wes-CveulebebSi, miTologiasa da xalxur tradiciebSi. Cemi azriT poemaSi axali elementiebia: aqtiuroba, brZola RvTis daxmarebiT ukeTesi yofisa da bnel Zalebze gamarjvebisaTvis. poemaSi pasiur-apokalifsuri ganwyobileba ar igrZnoba, piriqiT, sinaTle mxolod adamianis brZolis Sedegad damkvidrdeba. rogorc miiCneven, sicocxlis bolos SoTa rusTaveli berad aRikveca. Cemi azriT, mas SegviZlia beri vuwodoT jer kidev poemis Seqmnamde. aseTi poemis Semqmneli adamiani mzad iqneboda tanjviT daecva sakuTari Sexedulebebi da ar gamoketiliyo monastris kedlebSi.

  

samwuxarod, es nawarmoebi ar aris saTanadod gagebuli. XII saukuneSi, poemis Seqmnis periodSi, samRvdeloebas saqarTveloSi Zalian didi gavlena hqonda. swored maTgan idevneboda es naSromi. qarTvelni didebulni ki  aRfrTovanebulni iyvnen mxolod sxarti aforizmebiT, sentenciebiT, lamazi adamianebis siyvaruliT. es poema esmoda mxolod ubralo xalxs, ubralo glexs, romelic mTlianad iTvisebda qmnilebidan mowodebul Segonebebs. “vefxistyaosani” misTvis iyo saxareba, romelic TiTqmis zepirad icoda da romlis citatebsac yoveldRiur cxovrebaSi iyenebda.

 

Ggrigol feraZe

vin aris CvenTvis SoTa rusTaveli?

 

poema dawerilia lamazi eniT da gajerebulia maRali kulturiT, religiur-filosofiuri faseulobebiT. mas Semdeg mTeli saqarTvelo am poemaze izrdeba – esaa Cveni meore saxareba. 

 

grigol feraZe

saqarTvelos eklesiis uZvelesi istoriis problemebi

 

IX saukuneSi kaTalikosi arseni Tavis naSromSi “ganyofisaTvis qarTvelTa da somexTa” ambobs, rom qarTvelTa eklesia erTgulad idga im rwmenaze, romelic man wm. grigolisagan miiRo da ra Tqma unda somxebi iyvnen isini, vinc daarRvies wm. grigolis anderZi. leqcionarebic ar asaxeleben wm. ninos da qarTul onomastikaSi saxeli nino Cvens mier ganxilul droisaTvis saerTod ar gvxvdeba. qarTuli onomastika Zalin cudadaa Seswavlili. mTeli qarTuli hagiografiuli da patristikuli literatura dumiliT gverds uvlis am wmindans, romelsac Semdegdroindel literaturaSi ase didi da naTeli misia xvda wilad... mas Semdeg qarTul matianeebSi da qarTul patristikis furclebze myisve qreba wm. grigolis saxeli... ase dgeba problema: grigoli Tu nino? problema wydeba somxurisa da uZvelesi qarTuli gadmocemis sasargeblod... marisaTvis nino samegrelos ganmnaTlebeli iyo. amis mixedviT, cxadia, ninos araferi aqvs saerTo aRmosavleT saqarTvelosTan.

 

wm. giorgi mTel mcire aziaSi sami saxiT gvevlineba. pirvelad, rogorc xalxuri eposis nayofi, misi cxovreba aisaxa e.w. xalxur wignSi anu dadianosis redaqciaSi... esaa wm. giorgis pirveli saxe, romelic eklesiam uaryo; meore wm. giorgi xalxuri RvTismosaobis produqtia. giorgi Seerwya warmarTul kerpebs da masze gadatanili iqna warmarTuli elementebi. mesame giorgis vxedavT warCinebulTa ganaTlebul wreebSi. aq giorgi omis gmiria, qveynisa da jarebis patroni.

 

aq saqme gvaqvs qristianuli eklesiis periodTan, roca qristianoba, rogorc ebrauli seqta, ebraelTa Sorisac arsebobda.      

 

grigol feraZe

uniis yriloba venaSi

(Jurnali “religia” #6, 1992 w., gv.93-94)

 

25-dan 27 maisamde Catarda Zalzed saintereso yriloba. . . yrilobaze ganxiluli iyo aRmosavleTis orTodoqsuli eklesiis kaTolikurTan xelaxali SeerTebis problema. momxseneblebad gamodiodnen germaniisa da avstriis kaTolikuri eklesiis garkveulwilad wamyvani pirebi... da kidev ori momxsenebeli; erTi orTodoqsi da yofili rusi sasuliero piri, koplinski, romelic berlinSi yofnisas gavicani. amasobaSi igi kaTolike gamxdara da amJamad varSavis uniatTa jgufs xelmZRvanelobs. man warmoadgina Tema: ”uniis fsiqologiuri siZneleebi ruseTTan mimarTebaSi”.

 

konferencias warmarTavda is Tvalsazrisi, rom siyvaruliT, mokrZalebiTa da saTnoebiT, maTi mentalitetis Rrma gagebiT mivuaxlovdeT aRmosavleTis suls... Tavdapirvelad unda damyardes ormxrivi kavSiri urwmunoebisa da bneli Zalebis winaaRmdeg. eklesiis Taviseburi ganviTarebis gzaze Zalzed dascildnen erTmaneTs, mxolod maTi daaxloeba gamoiRebs WeSmarit nayofs... SeuZlebelia dasavleTis kulturaze nayofieri zegavlena da misi ganaxleba aRmosavleTis qristianebis monawileobis gareSe da piriqiT, warmoudgenelia aRmosavleTis religiis aRorZineba romis eklesiis daxmarebis gareSe (gmoyofa Cvenia-a.u.).

 

konferenciaze aucileblad aRiares uniis siZneleebi ori eklesiis SeTanxmebis Taobaze... wina xazze uniis damabrkolebel mizezebad dogmaturi gansxvavebebi ki ar wamoswies, aramed erovnuli da fsiqologiuri... aRmosavleTis patara “sqizmatur” eklesiebs iseTi didi mniSvneloba ar eniWeba, rogorc rusuls, da Tu ruseTi roms SeuerTda, mere advili iqneba aRmosavleTis eklesiebis gadmobireba. amitom romi Tavis Zalebs ruseTisken mimarTavs, Tumca igi arc aRmosavleTis eklesiebs iviwyebs. man poloneTi Tavis slavur “sqizmatur” ZmebTan damakavSirebel xidad dasaxa... konferenciaze aRiares, rom muSaobaSi aqamde gamoyenebuli meTodebi mcdaria da maTi gaumjobeseba saWirod scnes... axla xom mainc unda ganimsWvalon gasacodavebuli rusebis mimarT siyvarulis, daxmarebis, qvelmoqmedebis grZnobiT, raTa Wrilobebi mouSuSon da amgvarad ndoba aRuZran romis mimarT, - es ki uniasTan miaxlovebis pirveli nabiji iqneboda.

 

am TvalsazrisiT saintereso moxseneba waikiTxa batonma kaglerma . . . moxseneba mTlad sworad ar iyo dasaTaurebuli. moxsenebas erqva “rusebis ltolva uniisaken”, albaT unda rqmeoda “rusebisaTvis daarsebuli saqvelmoqmedo organizaciebis reformatoruli winadadebani” anda amdagvari. moxsenebas taSiT Sexvdnen. ukve naTlad gamoCnda pirvel rigSi ra iyo saWiro da am TvalsazrisiT gadawyvetilebac miiRes. erT-erT dadgenilebaSi paps sTxoven, rom kaTolikur fakultetebze orTodoqsi TeologebisaTvis stipendia daeniSnaT.

 

ai, es aris am saintereso yrilobis Sedegebi. rogorc Cans kaTolikuri eklesia kompromisis gzaze dgas. man aRiara aRmosavleTis liturgiebi da aukrZala unias laTinuri wesiT wirvis Sesruleba. kaTolikur eklesias surs siyvaruliT, mokrZalebiT da SemwynareblobiT Seegebos Tavis gaTiSul aRmosavlel Zmebs.

 

cxadia SeTanxmebisaken swrafvas Tavisi sazRvaric aqvs da udidesi siZnelec – umZimesi sakiTxic, romelsac kaTolikuri eklesia arasodes da verasodes dasZlevs is gaxlavT, rom kaTolikuri eklesiis azriT mxolod is aris uflis namdvili taZari... da yvelaferi, rasac is gaakeTebs – siyvarulica da simSvidec am mosazrebidan gamomdinare iqneba da daelodeba baraqian mosavals, erTxelac iqneba da es SesaniSnavi droc dadgeba, roca qrstianobas erTi mwyemsi waruZRveba da Cveni macxovris locva TvalnaTliv acxaddeba. amisTvis loculobs egzom mxurvaled aRmosavleTis qristianoba miwyiv Tavis liturgiebSi da rogorc aq Cans da rogorc cnobilia igi saukuneebis manZilze am erTianobis misaRwevad iRwvis. erTxelac iqneba da gaerTiandebian sarwmunoebani  dadgeba didebuli dRe, Cveni uflis mwored mosvlis win gaerTiandebian ara marto romauli da berZnuli eklesiebi, aramed evangelikuric SeuerTdeba maT, romelic aseve warmoadgens Cveni uflis taZars.... rogor gaerTiandebian isini, es Cvens amocanas ar warmoadgens, es samecniero kvlevis sfero ar aris, aramed igi yoveli cocxali qristianis movaleobaa. Cveni uflis romel mrevlsac ar unda ekuTvnodes igi. vinc qristes sasufevels seriozulad uyurebs, is dainaxavs, rom qristianobis arsi mtrobaSi, SurSi, eWvsa da avazakobaSi rodia, igi uflis mrevlis Zmur siyvarulSi suldgmulobs da erT mSvenier dResac Cveni macxovris xeze es sami toti erTmaneTs gadaeWdoba. (gamoyofa Cvenia a.u.).

17 ivnisi, 1927 w.

 

* * *

moyvanili amonaridi sruliad aSkarad gviCvenebs, rom grigol feraZe Tavisi mrwamsiT ekumenistia. ramdenadac CvenTvis cnobilia, mas ar uRiarebia Tavis cdomileba da ar Seunania ekumenistoba Tavis sicocxleSi. amitom, miuxedavad sinodialuri gadawyvetilebisa, igi ver iqneba marTlmadidebeli eklesiis wmindani, iseve, rogorc ar SeiZleba gaxdes qristes eklesiis wmindani mwvalebeli an araqristiani, rogori gmiruli aRsasruliT, moyvasisa Tu samSoblosaTvis TavganwirviTac ar unda aResrulos igi. amgvar mamulisSvilTaTvis arsebobs sxvadasxva eruli, saxelmwifoebrivi jildoebi.

 

qristes eklesiis winaaRmdeg brZola mravali mimarTulebiT mimdinareobs. erTerTi maTgania eklesiis ekumenizacia, romlis ganxorcielebasac xels uwyobs ekumenisturad moazrovne da moRvawe pirebis wmindanebad Seracxva. naxeT, rogor moixsenieba grigol feraZe erT-erT ekumenistur gamocemaSi “eklesiis sazRvrebi – marTlmadidebeli eklesia da ekumenuri moZraoba”, gamomcemloba kvirioni, 2000 w, gv. 177.: “Teologiur mecnierebaTa doqtori, varSavis universitetis marTlmadidebluri Teologiis kaTedris gamge da profesori atqimandriti grigol feraZe saeklesio madliT kanonizebuli erTaderTi wmida mowamea, romelic ekumenuri moZraobis saTaveebTan dgas. venisa da lozanis konferenciebs (1926 –1927) igi saqarTvelos eklesiis aradelegirebuli statusiT eswreboda da im pozicias emxroboda, romlis Tanaxmad dasavleTisa da aRmosavleTis eklesiebi erTi da imave sxeulis ori filtvia.”

 

gamodis rom, qristes, anu marTlmadidebeli eklesia da mis mier anaTemas gadacemuli mwvalebluri, anu dasavleTis cru “eklesia” erTi, qristes sxeulis ganuyofeli nawilebia. es aSkara RvTis gmobaa da mas araferi aqvs saerTo “saeklesio madliT kanonizebasTan”. madls RmerTi iZleva da ara eklesiis romelime, Tundac umaRlesi organo, romelic, rogorc eklesiis, maT Soris saqarTvelos eklesiis istoria gviCvenebs, ar aris dazRveuli Secdomebisagan da yofila, rom miuRia mcdari da aramadlmosili gadawyvetilebebi.

 

grigol feraZis kanonizaciis Semdeg Cveni eklesia, misi wmida sinodi gaemijna ekumenizms da saerTo gadawyvetilebiT gamovida eklesiaTa msoflio sabWodan. amitom, vfiqrobT, marTebuli iqneba am WeSmariti gadasaxedidan manve Seafasos winamorbedi aqtebi da Secvalos mis mier adre miRebuli aramarTebuli gadawyvetilebebi. amis precendentebi arsebobs eklesiis istoriaSi da aseTi praqtika miRebulia eklesiis cxovrebaSi imisaTvis, rom eklesia maqsimalurad iyos daculi Secdomebisagan. 

 

a. ungiaZe

 

 

 

  

 

     

 

    

  

 

 

 



[1] arsebobs am versiis varianti, romlis mixedviTac es mravalSviliani tusaRi ebraeli iyo, magram Tavganwirvis kacTmoyvaruli xasiaTisaTvis amas arsebiTi mniSvneloba ara aqvs.